Kremavimo istorija

Trumpa kremavimo istorija

Katalikų Bažnyčios nuostatos

Kremavimo tradicijos siekia pirmykštes civilizacijas

Palaikų deginimo pradininkais laikomi III-iame tūkst. pr. m. e. Mesopotamijos civilizacijoje gyvenę šumerai. Jie tikėjo, kad mirusiojo siela per ugnį išsilaisvina iš kūno, apsivalo ir tampa nemirtinga. Palaikų deginimo paprotys pamažu paplito po Pietryčių ir Vidurio Azijos šalis, Afriką. Seniausių žinių apie mirusiųjų deginimą aptikta senovės indų šventraščiuose (vedose), daug šimtmečių prieš Budą. Panašūs papročiai buvo paplitę ir daugiau nei tūkstantį metų prieš Homerą Senovės Graikijoje, Romoje – po mirties buvo sudeginti garsieji graikai Hektoras, Achilas, romėnai Pompėjus, Brutas, Augustas, Cezaris, Neronas ir kiti. II a. pr. Kr. mirusiųjų deginimo būdas išplito ir tuose kraštuose, kur gyveno keltai, germanai, slavai.

***

Senovės baltai savo artimuosius laidodavo trejopai: medžiuose, žemėje ir ugnyje. Šie būdai atitiko mirusiojo susijungimą su trimis pirmapradžiais gamtos elementais – žeme, oru ir ugnimi, nes kiekvienas žmogus priklauso tam tikrai stichijai. Po žeme mirusieji buvo laidojami pilkapiuose, 5–7 km atstumu nuo gyvenvietės, kilmingesni būdavo deginami, mat baltai manė, kad deginimas yra lengvesnis sielos išlaisvinimas iš kūno. Dabartinės Lietuvos teritorijoje X a. įsigalėjęs palaikų deginimo paprotys gyvavo iki XIII a.

***

Pirmasis krematoriumas Europoje buvo pastatytas ir pradėjo veikti 1876 m. Milane (Italijoje). Šio krematoriumo konstrukcija buvo gana artima šiuolaikiniams krematoriumams. Dar po poros metų pradėjo veikti ir pirmieji krematoriumai Anglijoje bei Vokietijoje. JAV pirmasis krematoriumas pradėjo veikti 1876 m. Vašingtone, Pensilvanijos valstijoje. Šiuo metu Europoje ir JAV kremuojama 30–40 proc. visų palaikų. Kremavimas ypač populiarus Skandinavijoje – Norvegijos sostinėje Osle kremuojama apie 75 proc. mirusiųjų.

***

Lietuvoje palaikų kremavimas oficialiai įteisintas 1932 m., o 1936 m. Kauno medicinos universitete pradėjo veikti pirmasis ir vienintelis šalies krematoriumas. Laikinojoje sostinėje krematoriumas tapo sensacija, kurią ypač vertino inteligentijos atstovai. Daugelis to meto garsių Lietuvos menininkų ir mokslininkų viešai ir savo testamentuose skelbdavo pageidaujantys, kad po mirties jų kūnai būtų kremuojami. Pirmasis Lietuvos krematoriumas veikė iki 2003 metų.

Katalikų Bažnyčios nuostatos

Dėl prieštaravimo tikėjimui apie pomirtinį gyvenimą ir mirusiųjų prisikėlimą nuo XVII a. iki XX a. Katalikų Bažnyčia kremaciją draudė, tačiau Vatikano II Susirinkimo metu (1962–1965 m.) draudimo kremuoti žmonių palaikus buvo galutinai atsisakyta. Susirinkimo metu Šventajam Sostui vadovavęs popiežius Paulius VI 1963 m. panaikino kremavimo draudimą, o 1966 m. leido katalikų dvasininkams dalyvauti kremavimo ceremonijoje.

***

2004 m. Lietuvos Vyskupų Konferencijos išleistame „Laidojimo apeigyne“ numatytos laidojimo apeigos kremuojant. Liturgiškai atsisveikinimas su velioniu jį laidojant ar kremuojant beveik nesiskiria, tačiau Bažnyčios atstovai turi teisę atsisakyti bažnytinių laidojimo apeigų, jei kremavimas pasirenkamas dėl katalikiškajai doktrinai priešingų motyvų, tokių kaip kultų ar kitų religinių papročių laikymosi. Taip pat, jei kremavimu norima paneigti kūno iš numirusiųjų prisikėlimą.

***

Bažnyčios nuostatą dar kartą pabrėžė Lietuvos Vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius laiške dėl rengiamo Žmonių palaikų laidojimo įstatymo: „Nepagarba kremuotiems palaikams būtų rodoma neribotą laiką juos laikant namuose arba kitose pagal krašto tradiciją neįprastose mirusiųjų palaikų laikymo vietose. Laidojimu negalima vadinti pelenų išbarstymo ant žemės ar vandens paviršiaus. Kremuoti palaikai turi būti laidojami žemėje arba kolumbariumuose.“

***

Kauno Arkivyskupas Metropolitas Sigitas Tamkevičius savo laiške krematoriumo statybos iniciatoriams – bendrovei „K2 LT“ – atsakė, kad „Katalikų Bažnyčia nėra priešinga žmonių palaikų kremavimui, jei kremacija nėra įkvėpta krikščionių tikėjimui priešingų motyvų… Kremuoto kūno palaikus privalu gerbti lygiai taip pat, kaip žmogaus kūną, iš kurio jis atsirado. Tam reikia pelenams laikyti verto indo, atitinkamo jų nešimo būdo, rūpestingumo ir dėmesingumo juos statant, transportuojant ir galutinai patalpinant“.

Esame pasiruošę Jums padėti!

Iškilus klausimams, kreipkitės Jums patogiausiu būdu. Garantuojame aukščiausios kokybės paslaugas ir kokybišką aptarnavimą.

Susisiekite su mumis

Mano pasirinkimai

Kaina: x €

Užsisakyti

Svarbūs klausimai, apie kuriuos reikia pagalvoti

Pasiūlymas Jums

Su velioniu ketinate atsisveikinti:

Ar ketinate atvykti į krematoriumą ir palydėti karstą kremavimui?

Laidojimo organizavimo rūpesčius:

Kilus klausimų, skambinkite numeriu +370 63 39 77 19

Informacija apie pasiūlymą

Norėdami užsisakyti šį planą, skambinkite +370 63 39 77 19 arba užpildykite žemiau esančią formą ir mes su jumis nedelsiant susisieksime





Jūsų žinutė sėkmingai išsiųsta

Artimiausiu metu su jumis susisieks mūsų darbuotojas, kuris atsakys į jūsų žinutę

Grįžti

Kilus klausimų, skambinkite numeriu
+370 63 39 77 19

Jūsų naršyklės versija yra pasęnusi!

Atnaujinkite savo naršyklę, sklandžiam tinklapio naudojimui. Atnaujinti naršyklę