Netektis yra vienas skaudžiausių įvykių žmogaus gyvenime, kurio negalime numatyti, tačiau esame priversti išgyventi. Kartu su užklupusiais jausmais esame priversti rūpintis ir mirusiojo laidotuvėmis. Tai visuomet yra sudėtingas išgyvenimas, tačiau šalyje įvestas karantinas atsisveikinimo organizavimą dar labiau komplikuoja. Pagal šiuo metu galiojančias rekomendacijas atsisveikinimo namai yra skatinami rengti atsisveikinimus su kremuotais palaikais arba uždaru karstu ir leisti atsisveikinti su velioniu tik patiems artimiausiems.

Kas gali ir kas neturėtų dalyvauti atsisveikinime?

Atsisveikinime su velioniu visų pirmiausia turėtų dalyvauti mirusiojo antra pusė, tėvai arba globėjai, broliai, seserys bei vaikai ir jų antros pusės. Jei mirusysis neturėjo giminaičių, tokiu atveju kviečiami patys artimiausi draugai. Tačiau be išimčių atsisveikinime neturėtų dalyvauti žmonės, kurie yra padidintoje rizikoje susirgti. Tai yra vyresnio amžiaus žmonės, besilaukiančios moterys ar lėtinėmis ligomis sergantys asmenys. Taip pat atsisveikinime negali dalyvauti tie, kurie nėra išbuvę 14 dienų saviizoliacijos laikotarpio arba tie, kuriems yra pasireiškę koronaviruso simptomai.

Suprantame, kad tokie reikalavimai gali sukelti daug liūdesio ar nerimo, tačiau ir maža išlydėjimo ceremonija gali būti prasminga bei ypatinga. Nepamirškite, kad pasibaigus karantino laikotarpiui galėsite surengti iškilmingą atsisveikinimą, kuriame galės dalyvauti visi.

Kokios gedulo apeigos galėtų padėti artimiesiems, nedalyvaujantiems atsisveikinime, išbūti šį sunkų gyvenimo įvykį?

Nuotolinis atsisveikinimas. Nors turime laikytis fizinio atstumo, vertėtų nepamiršti, kad šiuolaikinių technologijų pagalba visuomet galime būti šalia vienas kito. Laidojimo įmonės padedami artimieji gali organizuoti laidotuvių apeigų tiesioginę transliaciją internetu per tokias platformas kaip Skype, Viber, Facebook ir panašiai. Vakaruose toks atsisveikinimo būdas suteikiamas atsisveikinime dėl ligos ar kokios kitos priežasties negalintiems dalyvauti asmenims. Taip pat galima koreguoti laidotuvių procesijos maršrutą ir, jei įmanoma, pravažiuoti pro netoliese gyvenančių asmenų, kurie negali dalyvauti, namus. Išnaudodami turimus resursus atsisveikinimą galime stebėti nepaliekant namų ir nerizikuojant savo bei kitų sveikata.

Namų aplinkoje skirta vieta mirusiajam atminti. Sekdami Rytų tradicijomis vis daugiau žmonių savo namuose bent savaitei paskiria vietą, kurioje įkuria mylimam mirusiajam altorių. Altorius čia suprantamas kaip tam tikra erdvė, kurioje sudedami prasmingus prisiminimus apie mirusįjį keliantys daiktai, nuotraukos, uždegama žvakė. Tokio altoriaus kūrimas kartu su namiškiais veikia kaip terapija, kai visi kartu galite pasidalinti prisiminimais apie velionį bei kylančiais jausmais. Taip pat žvakės uždegimas kasdien gali tapti sielą raminančiu ritualu.

Laiškas mirusiajam. Įvykus netekčiai dažnai lieka mirusiajam neišsakytų žodžių, minčių, kurios neduoda ramybės. Ypatingai tada, kai netektis įvyksta netikėtai. Laiško rašymas mylimam žmogui padeda susidėlioti savo mintis, o laikas, kurį skiriame laiško rašymui leidžia nurimti ir išjausti susikaupusius jausmus. Su išrašytais jausmais paskui galima pasielgti kaip labiau norisi: parašytus laiškus galima sudeginti ir tiesiog paleisti, paprašyti, kad jie būtų palaidoti kartu su velioniu arba perskaityti juos vienas kitam. Dalindamiesi savo giliausiais jausmais ir prisiminimais padedame vienas kitam jaustis, kad nesame vieni.

Pagarbiai naudojami artimojo daiktai. Visai nesvarbu, tai juvelyrika, žiebtuvėlis ar mėgstamos knygos: mirusiojo asmeniniai daiktai gali teikti ramybės bei jaukumo jausmą. Kai kurie žmonės mylimo artimojo atminimui renkasi nešioti jo papuošalus, kurie ilgainiui tampa savotiškais amuletais. Taip pat rimties ir pilnatvės gali suteikti tam tikri ritualai, papildantys kasdienybę. Tai galėtų būti mėgstamų mirusiojo knygų skaitymas ar muzikos klausymasis. Turint galimybę galime pasodinti mėgstamų artimojo gėlių ar kitų augalų, taip įprasminant artimojo gyvenimą ir tam tikra prasme suteikiant prisiminimams apie jį naują gyvenimą.

Fizinė veikla. Daugelis psichologų pataria, kad užplūdus sudėtingiems išgyvenimams ypatingai svarbu yra įsiklausyti į savo pasąmonę, pasitikėti jos savireguliacija ir nepamiršti savo kūno. Dažnai girdime, kad neigiamas emocijas išbūti yra lengviau užsiimant kokia nors fizine veikla, pavyzdžiui sportuojant. Tačiau reikėtų atrasti veiklą, kuri jums asmeniškai yra artimiausia. Posakio „sveikame kūne sveika siela“ analogija galėtume laikyti Japonų tvarkos meną ir jų tikėjimą, kad tvarkinguose namuose – tvarkingos mintys. Tad jei nėra galimybės sportuoti, galbūt vertėtų skirti laiko susikuriant ir palaikant tvarką artimiausioje aplinkoje. Mėgstantiems gaminti maistą savotiška meditacija galėtų tapti artimajam patikusių patiekalų gaminimas.

Pokalbiai su artimais žmonėmis. Jaučiant, kad užklupusi širdgėla yra neatlaikomai stipri reikia nepamiršti, kad ir karantino metu neturime su savo jausmais likti vieni. Išbūti sudėtingus jausmus gali padėti skambutis šeimos nariui ar geram draugui. Norint išlieti jausmus anonimiškai verta prisiminti, kad ir karantino metu veikia emocinę paramą teikiančios linijos, o daugelis psichologų terapiją teikia ir nuotolinių būdu. Nepamirškime, kad kiekvienas yra vertas paramos bei pagalbos sunkiu gyvenimo etapu. Nelikime vieni su savo jausmais.