Kiek laiko egzistuoja žmonija, tiek laiko egzistuoja ir laidojimas. Ne veltui būtent iš randamų senovės laidojimo vietų – kapinių – surenkama didžioji dalis archeologinės informacijos, papasakojančios apie tai, kaip žmonės gyveno. Visais laikais, išsireiškimas „gražiai palaidoti“ būdavo svarbus, nors kiekvienu laikotarpiu jis galėjo reikšti kažką skirtingo. Dabartinės Lietuvos teritorijoje gyvenusios gentys nuo seno žmones laidodavo arba žemėje, arba palaikus degindavo – kremuodavo.

Šie du laidojimo būdai yra įprasti Lietuvoje ir šiuo metu:  kremavimas ir laidojimas žemėje. Dažniausiai mirusieji yra laidojami žemėje, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais vėl ima populiarėti kremavimas. Taip yra dėl to, kad kremavimas laikomas labiau estetišku ir mažiau artimuosius traumuojančiu laidojimo būdu. Kartais paminima, kad kremavimas taip pat yra ir labiau ekologiškas bei ekonomiškas atsisveikinimo variantas.

Abu laidojimo būdai Lietuvoje yra legalūs ir įteisinti tiek pasaulietinės, tiek bažnytinės teisės.