Naujienos

Naujienos

Kad laidotuvės neištuštintų kišenių: ką naudinga žinoti?

Artimojo mirtis – tai ne tik suteikiantis skausmo įvykis. Emociškai sunkią būklę dar pastiprina užgriuvę laidotuvių organizavimo rūpesčiai, reikalaujantys laiko, pastangų ir išlaidų. Tad vietoj to, kad visą dėmesį skirtų atsisveikinimui su velioniu, jo artimieji rūpinasi laidojimo procesų suvaldymu. Iš dalies – dėl to, jog sunku rasti, kas profesionaliai nuo A iki Z perimtų visus laidojimo rūpesčius, tačiau ir todėl, kad svarbus kainos rodiklis. Laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės vis dar linkusios nesupažindinti klientų iš anksto su galutine laidojimo paslaugų kaina, kuri, organizavimo procesams įsibėgėjus, turi tendenciją netikėtai išaugti.

Ritualinių laidojimo paslaugų prekės ženklą „Rekviem“ valdančios AB „K2 LT“ direktoriaus Vytenio Labanausko teigimu, suvaldyti tokias tendencijas galima kreipiantis tik į viešai kainas deklaruojančias bendroves arba, nesant tokiai galimybei, iš anksto „apsiginkluoti“ informacija.

Kiekvieno teisė rinktis laidojimo paslaugų teikėją

Mirus artimajam, pirmiausia apie tai reikia pranešti Bendrosios pagalbos centrui, telefonu 112. Mirusiojo kūno negalima liesti, kol mirties nekonstatuoja medikai. Laukiant atvykstančių specialistų jau reiktų kreiptis į ritualines laidojimo paslaugas teikiančią bendrovę, kuri pasirūpins kūno transportavimu ir, jei pageidaujama, laidojimo organizavimo darbais, pavyzdžiui, kremavimu, atsisveikinimo ceremonijos organizavimu ar kt.
„Svarbu žinoti, kad artimajam mirus ne namuose, jo palaikai gali būti perduoti bet kuriai laidojimo paslaugų bendrovei, tačiau velionio artimųjų teisė yra pasirinkti norimą, todėl reikia išsakyti savo valią net ir tokioje emociškai jautrioje situacijoje“, – atkreipia dėmesį V. Labanauskas.

Velionio artimieji turėtų nuspręsti, ar patys organizuos didžiąją dalį laidojimo proceso, ar norės profesionalų pagalbos, tačiau kiekvieną paslaugą perkant atskirai iš skirtingų tiekėjų (pvz. palaikų pervežimas, kremavimas, atsisveikinimo vietos nuoma ir kt.), tikėtina, jog galutinė kaina pastebimai išaugs. Todėl, norint kontroliuoti išlaidas, naudinga pasitarti ir galbūt rasti, kas gali pasiūlyti viską „iš vienų rankų“.„Pavyzdžiui, nusprendus artimąjį kremuoti Kėdainių krematoriume, čia teikiamos ir mirusiojo transportavimo, ir atsisveikinimo ceremonijos organizavimo paslaugos – nuo atsisveikinimo įprastoje šarvojimo salėje, laidojimo apeigų su velionio išpažintos religijos dvasininku iki pietų restorane ar jaukaus pasisėdėjimo gamtos prieglobstyje“, – pabrėžia V. Labanauskas.
Kartu su „Rekviem“ laidotuvių ceremonijų planuotoja susidėliojus aiškų ir tik būtiniausių norimų paslaugų sąrašą, išlaidas galima kontroliuoti: rinktis tik palaikų pervežimą su kremavimu, kremavimą su atsisveikinimu ar palaikų šarvojimą su kremavimu. V. Labanausko teigimu, žmonės dažnai klaidingai įsitikinę, kad reikšmingiausia ir didžiausia – paties kremavimo kaina, tačiau iš tiesų didžioji „liūto dalis“ tenka papildomoms paslaugoms, kurių kainos priklauso nuo kiekvieno asmeninių pasirinkimų: karstui, transportui, jei vežama kremuoti į kitą šalį, taip pat ir salei laidojimo namuose, mat šios dažnai nenuomojamos kelių valandų atsisveikinimui, tad tenka mokėti visos paros kainą.

Kapinės ar kolumbariumas?

Kremuoti palaikai Lietuvoje gali būti laidojami tiek urną įkasant į kapavietę kapinėse, tiek statant į kolumbariumo nišą. Įstatymais draudžiama juos laikyti namuose ar išbarstyti pavėjui. Kolumbariumai mūsų šalyje pradėti statyti palyginti neseniai, gal todėl vis dar dažniau renkamasi urną su kremuotais palaikais laidoti žemėje. Iš dalies – dar ir dėl to, jog valstybinėse kapinėse kapavietės kol kas skiriamos neatlygintinai, o už vietą kolumbariume tenka susimokėti.
Pavyzdžiui, Mažeikių kolumbariumo kripta, kurioje telpa keturios kapsulės, kainuoja 500 eurų ir ten bus galima laikyti urną neribotą laiką. Vilniuje, Kairėnų kolumbariume, kriptoje telpa dvi kapsulės. Už 815 eurų jas ten galima laikyti 25 metus. Dar vienas pavyzdys – Tauragės kolumbariumas, kuriame neribotą laiką 4 urnas kriptoje galima laikyti sumokėjus 900 eurų.
Tiesa, panorus sienelėje pažymėti, kad tai yra konkretaus žmogaus amžinojo poilsio vieta, teks papildomai mokėti už iškalamus mirusiojo duomenis: vardą, pavardę, gimimo ir mirties datą.
Pasirinkus laidoti kapavietėje, nors ji ir nemokama, kainuos jos įrengimas. Kainos stipriai varijuoja, priklausomai nuo tiekėjų, tačiau reikėtų įvertinti, kad vidutinio dydžio paminklai kainuoja 200–500 eurų, taip pat teks dėti bortelius ir apsvarstyti, kaip atrodys kapavietės paviršius. Jei planuojama ne sodinti augalus, bet berti akmenukus ar net dengti plokšte – kapavietės įrengimo kaina stipriai išaugs.
Skirtumai, kremuojant Lietuvoje ir užsienyje
Nusprendus artimąjį kremuoti užsienio šalyje, tai galima padaryti be jokių apribojimų, tereikia iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gauti vadinamąjį „mirusiojo pasą“ – laissez-passer. Lietuvos Respublikos įstatymais numatyta, kad vežant palaikus į užsienį, nesvarbu, ar tai būtų mūsų kaimynės Lenkija arba Latvija, ar tolesnės šalys, būtina vežtis NVSC išduotą dokumentą. Be to, velionis karste prieš išvežimą turi būti apžiūrėtas, karstas – užplombuotas. Kremuojant Lietuvoje šio dokumento nereikia, užtenka įprasto medicininio mirties liudijimo.
Renkantis kremavimo paslaugų teikėją, reikėtų įvertinti bent kelių bendrovių kainas. Vienintelis Lietuvoje veikiantis krematoriumas yra Kėdainiuose, teikiantis paslaugas ritualinių laidojimo paslaugų prekės ženklo „Rekviem“ vardu. Visi kiti laidojimo paslaugų teikėjai kremavimo paslaugą perka iš Kėdainių arba užsienio šalyse esančių krematoriumų, tad gali taikyti skirtingą tarpininkavimo mokestį. Taigi, būtina įvertinti ne tik nurodytą kremavimo kainą, bet ir susijusių privalomų paslaugų – dokumentų tvarkymo, velionio transportavimo ir kt.
Pasirinkus velionį kremuoti Lenkijoje, naudinga žinoti papildomų niuansų. Pavyzdžiui, neverta išlaidauti brangiems ir įmantriems karstams, kadangi pas kaimynus esantys krematoriumai mirusiuosius kremuoja be jų. Tokia situacija susiklostė istoriškai: ne vieną dešimtmetį veikiančiuose Lenkijos krematoriumuose neįrengti valymo įrenginiai, tad degantys įprastiniai karstai į orą paskleistų taršą, viršijančią ES leidžiamus normatyvus.
Ir nors dažniausiai apie visus išvardytus laidojimo niuansus kalbėti iš anksto mes, lietuviai, nemėgstame, iš tiesų neužtenka apsiriboti tik tuo, jog žinome, kad vyresnio amžiaus artimieji taupo paskutinei kelionei… Ištikus artimojo netekčiai norisi skirti daugiau laiko atsisveikinti su juo, o ne tokią akimirką sukti galvą, į ką kreiptis ir kaip viskam užtekti lėšų. Todėl pravartu iš anksto bent šiek tiek būti susipažinus su situacija laidojimo paslaugų rinkoje.

Visos naujienos