Jeigu laikysitės šių patarimų, galite labai padėti gedinčiam žmogui ir palengvinti jo išgyvenimus:

1. Nebijokite aplankyti gedinčio žmogaus. Kai žmogui yra labai sunku, jis gedi, jau pats faktas, kad jį aplankysite, bus labai svarbus.
2. Gerbkite žmogaus gedėjimo būdą. Nėra teisingo ar neteisingo būdo išgyventi sielvartą. Visi esame skirtingi, kančią taip pat priimame skirtingai, supraskime ir gerbkime tai.
3. Būkite geru klausytoju. Būkite kartu su kenčiančiuoju ir išklausykite jį. Klausykite kantriai, jautriai, bet kartu aktyviai, girdėkite, ką sako, atsiliepkite į tai, kas rūpi ar skauda kenčiančiajam.
4. Daugiau klausykite, mažiau kalbėkite. Dažnai labai daug  kalbame žmogui, kuris kenčia, nes norime jam padėti. Bet leiskime sau patylėti ir nesistenkime pakeisti žmogaus ar jo jausmų, leiskime jam išreikšti emocijas ir taip palengvinti savo kentėjimą.
5. Priimkite nuotaikos pasikeitimus. Supraskite, kad gedintį žmogų per trumpą laiką gali aplankyti tiek pakili, tiek liūdna nuotaika. Tai normalus gedėjimo proceso etapas.
6. Nesistenkite sustabdyti kito ašarų. Tiesiog švelniai prisileiskite, apkabinkite, parodykite, kad esate šalia ir esant reikalui galite padėti.
7. Nesistenkite patarinėti gedinčiajam ar duoti rekomendacijų, Pvz., pasakyti, kad viskas bus gerai arba viskas praeis, užsimirš ir pan. Jos gali tik paskatinti asmenį pasijusti dar blogiau. Tiesiog leiskite gedinčiajam suprasti, kad jūs suvokiate jo praradimą ir galite įsivaizduoti jo skausmą.
8. Nelyginkite, nes palyginimai veda į neviltį. Kai darome palyginimus, dažniausiai sumenkiname tai, ką teko išgyventi kitam žmogui, sumenkiname ir tai, ką teko pačiam išgyventi. Kiekviena netektis yra labai svarbi ją išgyvenančiam žmogui. Jis yra vertas, kad gerbtume jo gedėjimą.
9. Vertinkite visus jausmus. Mes nepasirenkame jausmų. Leiskime gedinčiajam išliūdėti, išpykti ar patirti kitus jausmus, taip parodysime jam savo supratimą ir empatiją, ko galbūt labiausiai ir reikia.
10. Prašykite leidimo. Geriausia visais atvejais atsiklausti, ar galiu patarti, pasakyti savo nuomonę, pasidalinti istorija ir net apkabinti. Jeigu pasakysite „Ar nori sužinoti mano nuomonę?“, „Gal padės mano apkabinimas?“, „Ar galiu papasakoti istoriją, kuri man atrodo svarbi?“ arba „Ar nori, kad išklausyčiau, ar nori mano patarimo?“ Žmogus turės pasirinkimą ir galimybę gauti tai, ko jam dabar labai reikia.
11. Parodykite dėmesį. Paskambinkite, pasiteiraukite, kaip sekasi, nuolat parodykite dėmesį. Tai padės jam suprasti, kad jis ne vienas, ir sumažins vienišumo jausmą.  Nuolat duokite ženklus, kad nepamiršote draugo.
12. Gedėjimas yra buvimo žmogumi dalis. Gedėjimas atsiranda dėl įvairiausio praradimo (mirtis, skyrybos, nesėkmės, pereinamasis laikotarpis, vedybos, sveikatos sutrikimas ir kt.). Kuo labiau leidžiame žmogui suprasti, kad yra normalu jausti žmogiškąsias emocijas, tuo lengviau jie gali tas emocijas išgyventi.
13. Būkite su patiriančiu gedėjimą žmogumi dėl to žmogaus. Jeigu kada nors patyrėte asmeninę krizę, žinote, kad draugų ir artimųjų palaikymas ir supratimas gali būti kaip šviesos spindulys. Jeigu draugas gedi, yra galite suteikti jam neįkainojamą paramą.
14. Klausykitės ir priimkite. Gedintis žmogus nori būti išgirstas. Priėmimas reiškia paprastą parodymą, kad supratote, ką jums pasakė. Pvz., galima pasakyti, kad tai ir jums pačiam labai skaudu.
15. Nevenkite kalbėti apie mirusįjį. Kartkartėmis pasiteiraukite, kaip gedintysis jaučiasi dabar, kaip jo nebėra šalia.
16. Nebijokite kalboje ar pasakojimuose vartoti mirusiojo vardą.
17. Padėkite susitvarkyti su buitiniais rūpesčiais. Pirmąsias dienas patyręs šoką dėl artimojo mirties, žmogus greičiausiai negalės atlikti kasdienių ruošos darbų, pvz., pasigaminti valgyti. O ir valgyti jam gali būti sudėtinga net fiziškai. Pasisiūlykite padėti, pagaminkite maistą mažomis porcijomis, pasiūlykite maisto gedinčiajam, esant reikalui – pamaitinkite. Pasiūlykite padėti sutvarkyti namus ir pan.
18. Būkite visada pasiekiamas. Gedintiems žmonėms reikia laiko susitvarkyti su savo sielvartu, išjausti, išgedėti. Būkite ramus ir kantrus, leiskite suprasti, kad jūs dažnai apsilankysite ir pasiteirausite, ar viskas gerai, net jeigu dabar jis nepasiruošęs kalbėti.
19. Nesistenkite pigiai nuraminti. Nesiūlykite „pigių patarimų“: „Viskas praeis“, „Būna ir blogiau“, „Galima reaguoti mažiau“ ir panašių. Dažniausiai juos gedintieji priima kaip nesupratimo ir empatijos trūkumo ženklą. Susilaikykite nuo bandymo pigiai paguosti, pvz., sakydami, kad „Dabar jis geresnėje vietoje“ arba „Tokia buvo Dievo valia“. Tiesiog geriau ramiai, su atjauta išklausykite.
20. Kartu nuvykite pasiimti mirties sertifikato. Tai dokumentas, liudijantis negrįžtamą faktą, kuris taip pat padės geriau įsisąmoninti, kad žmogus nebesugrįš.
21. Papasakokite juokingą nutikimą, kad ir susijusį su mirusiuoju. Tai gali teigiamai paveikti gedintįjį, atitraukti nuo katastrofinių minčių.
22. Išsakykite gydančius žodžius. Dažniausiai tokiose situacijose mes sunkiai renkame žodžius, todėl geriausia kalbėti kuo paprasčiau ir aiškiau, pvz., pasakyti „Man labai gaila dėl tavo praradimo, kaip aš galiu tau padėti?“ ir pan. Visai nesvarbu, kokią pagalbą jūs suteiksite, nesijaudinkite dėl to. Svarbiausia, kad žmogus jaučia jūsų rūpestį, žino, kad norite jam padėti.

Dar kartą apie svarbiausius dalykus bendraujant su patyrusiais netektį

• Jeigu iš pradžių jums yra sunku kalbėti su draugu arba artimuoju akis į akį, galite nusiųsti jam laišką, tekstinę žinutę telefonu arba el. laišką, kuriame parašytumėte, ką galvojate.
• Venkite tokių klišių kaip „Laikas viską išgydo“ arba „Aš žinau, kaip tu jautiesi“. Kiekvienas gedi skirtingai ir labai sunku tai sulyginti. Bendraudami su kenčiančiuoju turite akcentuoti ne savo, o to asmens patirtį.
• Jeigu ką nors pažadate, ištesėkite šį savo pažadą. Mirties faktas jau ir taip privertė jūsų draugą ar giminaitį pasijusti apleistą, nuskriaustą ir pan.